Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 185 798 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 185 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Pelkėta Ešerinio ežero apyežerė

Ešerinio I telmologinis draustinistelmologinis draustinis Labanoro regioniniame parke, Švenčionių rajone, Švenčionėlių seniūnijoje. Draustinis nutolęs 6 km į šiaurės vakarus nuo Švenčionėlių, 4 km į šiaurės rytus nuo Januliškio. Plotas 80,558 ha.

Telmologiniame draustinyje saugomas būdingas gamtinis kompleksas, kurį sudaro pelkinis duburys su užpelkėjančiu Ešerinio ežeru (hidrologinis nr. 12130737). Draustinio teritorija priklauso Nemuno upės baseino rajonui, Žeimenos pabaseiniui, Ešerinio ežeras benuotekinis, priskiriamas mineralizuotiems ežerams su amfibinių (būdmainių) augalų bendrijomis. Vietovė nemelioruota ir nesausinta. Ežeras yra 19,7 ha dydžio, mažai lankomas poilsiautojų. Retkarčiais ežere žvejoja žvejai mėgėjai. 0,5 km į pietvakarius auga saugomas Gaigalinio kadagys. Draustinis yra valstybinėje žemėje ir pagal patikėjimo teisę šį plotą valdo Švenčionėlių miškų urėdija. Teritorija priskirta Januliškio girininkijai. Ešerinio ežeras yra valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinys.

Draustinyje sutinkamos šios paukščių rūšys: juodakakliai narai, tetervinai, kurtiniai, pilkosios gervės, lututės, lėliai, juodosios meletos, lygutės. Šios rūšys įrašytos į EB Paukščių direktyvą. Sutinkamos šios gamtinės vertybės, įrašytos į EB Buveinių direktyvą: mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis, aktyvios aukštapelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, vakarų taiga, pelkiniai miškai. Taip pat draustinyje randami į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti: ežerinės lobelijos, liekniniai beržai, baltakaktės skėtės, tetervinai.

Ešerinio ežero užpelkėjusioje apyežerėje 1985 m. aptikta ežerinė lobelija. Tai bene didžiausia šiuo metu žinoma Lietuvoje ežerinės lobelijos populiacija. Rytinėje dalyje lobeliją stelbia gana gausiai augančios kitos induočių augalų rūšys: snapuotoji viksva (Carex rostrata), puokštinė poraistė (Naumburgia thyrsiflora), ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris), balinis asiūklis (Equisetum fluviatile). Viso ežere dugne gausus distrofiniams ežerams būdingas dantytasis kiminas (Sphagnum denticulatum), pasitaiko Batrachospermum genties raudondumblių. Buveinės struktūra ateityje turi keistis dėl natūralaus ežero rūgštėjimo. Distrofizacijos procesas apėmęs didesnę ežero dalį – tokie ežerai priskiriami prie pusiau distrofinių ežerų. Jame auganti lobelija iš būdingų oligotrofiniams ežerams rūšių yra tolerantiškiausia vandens rūgštėjimui.

Daugiau…


Naujienos

  • Sausio 17 d. Žanas Klodas Junkeris, Europos Komisijos pirmininkas, išreiškė tikėjimą, kad JK vėl prisijungs prie ES po „Brexit“. Jis taip pat priminė, kad JK vis dar gali ir atšaukti šį apsisprendimą.
  • Sausio 17 d. Vokietija iškilmingai perdavė Lietuvai Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą, kurį Berlyne surado prof. Liudas Mažylis. Pagal šalių sutartį Aktas penkerius metus bus saugomas ir eksponuojamas Lietuvoje.
  • Sausio 13–14 d. pirmą kartą Lietuvoje viešėjo Japonijos ministras pirmininkas Šinzas Abė. Jis susitiko su šalies vadovais, sekmadienį aplankė Čijunės Sugiharos namus Kaune.
  • Sausio 6–20 d. Lotynų Amerikoje vyks Dakaro ralis.
  • Sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,81 mln. nuolatinių gyventojų. Pasak Statistikos departamento, per 27 metus nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 883 tūkst. arba 24 %. Iki įstojimo į ES 2004 m. daugiausia lietuvių išvykdavo gyventi ir dirbti į JAV, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau emigrantų keliauja į ES šalis, beveik pusė jų į JK, nemažai į Airiją, Vokietiją, Norvegiją.
  • Sausio 1 d. minimali mėnesinė alga didinama nuo 380 iki 400 Eur.


sausio 19 dienos įvykiai

Lietuvoje


Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

80 - Machu Picchu - Juin 2009 - edit.jpg
Maču Pikčuinkų XVXVI a. tvirtovės griuvėsiai Peru, Maču Pikču kalno šlaite, 2350 m aukštyje virš jūros lygio, prie Urubambos upės, 70 km į šiaurę nuo Kusko. Maču Pikču (kečujų kalba reiškia „senasis kalnas“) dar vadinamas prarastuoju inkų miestu. Jis buvo atrastas 1911 m. ekspedicijos, kuriai vadovavo Hiramas Bingamas, metu. Miestas apytikriai buvo įkurtas 1440 m. ir gyvavo iki 1532 m., kuomet į inkų gyvenamą teritoriją įsiveržė ispanų konkistadorai. Tačiau konkistadorai miesto nenukariavo ir nesugriovė. 1532 m. visi Maču Pikču gyventojai paslaptingai išnyko. Daugiau…
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime (Radviliškio raj.) Lietuvos partizanų vadovybės baigtas sudaryti ir pasirašytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) dokumentas, kuriuo paskelbta, kad LLKS prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui, kurioje garantuojamos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams bei užtikrinama socialinė globa, taip pat „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija“. Deklaracija apeliuojama į Žmogaus teisių deklaraciją, 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją bei kreipiamasi į visą demokratinį pasaulį pagalbos.

Deklaraciją pasirašė LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas bei Tarybos nariai – Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronislovas Liesis-Naktis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Petras Bartkus-Žadgaila.

1999 m. sausio 12 d. LR Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, priėmė LR įstatymą dėl LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos. Įstatymas nustatė šio dokumento statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje – pripažino jį kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.

2010 m. Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją pasirašiusiems aštuoniems partizanams suteiktas signatarų statusas. Šis statusas po mirties suteiktas Petrui Bartkui-Žadgailai, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Bronislovui Liesiui-Nakčiai, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui ir Jonui Žemaičiui-Vytautui.

2010 m. lapkričio 22 d. Minaičių kaime iškilmingai atidengtas paminklas Deklaracijai ir jos signatarams atminti. Paminklo autorius – skulptorius Jonas Jagėla. Atstatytoje klėtyje atkurtas bunkeris ir įrengta ekspozicija „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ (2012 m.).

Šios savaitės iniciatyva yra Nepriklausomybės šimtmečio deklaracijos.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga