Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 182 450 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 182 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Edvardas Elgaras apie 1912–1913 m.

Edvardas Elgaras (angl. Edward William Elgar, 1857 m. birželio 2 d., Broudheto k., Vakarų Midlandsas1934 m. vasario 23 d., Vusteris) – vėlyvojo romantizmo XX a. pr. anglų kompozitorius. Žymiausias moderniųjų laikų Anglijos klasikinės muzikos kompozitorius ir pirmas europinės reikšmės anglų kompozitorius nuo H. Perselio (1659−1695) laikų. E. Elgaras geriausiai žinomas muzika vienai populiariausių Anglijos patriotinių dainų „Vilties ir šlovės žemė“.

Plataus pripažinimo E. Elgaras sulaukė 1899 m., kai jo „Enigma variacijos“ buvo atliktos Sent Džeimso koncertų salėje Londone diriguojant H. Richteriui. Tais pačiais metais solistė Klara Bat (Clara Butt) pristatė orkestrinių dainų ciklą „Jūros paveikslai“ Noridžo festivalyje. 1900 m. Birmingemo festivalio trienalės proga E. Elgaras sukūrė religinį choralinį kūrinį „Gerontijaus sapnas“ pagal to paties pavadinimo Dž. Niumeno poemą. Šio kūrinio atlikimas nenusisekė, tačiau jis buvo pastebėtas ir 1901 m. atliktas Diuseldorfe, 1902 m. − Žemutinio Reino festivalyje Vokietijoje. E. Elgaro kūrybą pagyrė Richardas Štrausas. 1900 m. už „Enigma variacijas“ Kembridžo universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą. 1901 m. sukurti pirmieji du iš „Iškilmingų ir ceremoningų maršų“ plačiai išgarsino kompozitorių. Ypač dėka pirmojo maršo „trio dalies“, kuri buvo panaudota karaliaus Eduardo VII „Karūnacijos odėje“ ir pagarsėjo pasauliniu mastu daina „Vilties ir šlovės žemė“ pagal A. K. Bensono eiles. 1903 m. Birmingemo festivaliui E. Elgaras paruošė plačios apimties oratoriją „Apaštalai“. 1904 m. Karališkajame operos teatre Londone įvyko Elgaro festivalis, išimtinai skirtas jo muzikai − tokios garbės iki tol nebuvo sulaukęs nei vienas gyvenantis Anglijos kompozitorius. Jis buvo apdovanotas Britanijos imperijos ordinu (jam suteiktas „sero“ titulas). Tais pačiais metais E. Elgaras su žmona persikėlė gyventi į Herefordą. 1905 m. kompozitorius lankėsi JAV, kur Jeilio universitetas jam suteikė garbės daktaro laipsnį. 1905−1908 m. dėstė muziką Birmingemo universitete. 1906 m. paruošė oratoriją „Karalystė“, „Apaštalų“ tęsinį. Jis buvo suplanavęs sukurti trijų oratorijų ciklą, tačiau trečiosios taip ir neparašė. 1908 m. įvyko E. Elgaro „Pirmosios simfonijos“ premjera, kuri sulaukė didelio pasisekimo − kūrinys buvo atliktas daugiau nei 80 kartų per pirmuosius metus įvairiuose miestuose, tarp jų − Sankt Peterburge, Vienoje ir Niujorke. 1910 m. kompozitorius paruošė „Koncertą smuikui“, 1911 m. − „Antrąją simfoniją“ ir 1912 m. grįžo gyventi į Londoną.

Daugiau…


liepos 25 dienos įvykiai

Lietuvoje


Pasaulyje

Mėnesio šalys

Šiuo projektu siekiama užpildyti įvairių etninių grupių bei jų kultūros apraiškų straipsnius, aprašyti visų pasaulio žemynų ir vandenynų gyvūniją, augaliją, kraštovaizdžius, lankytinas vietoves ir kt.

Labai prašome prisidėti prie šio projekto plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.


Rinktinė iliustracija

Asveja2015.JPG
Asveja
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Olimpo kalnas, nufotografuotas NASA

Olimpo Kalnas Marse – aukščiausias žinomas vulkanas ir kalnas, kuris susiformavo Amazonio periode (prasidėjo prieš ~1.8 mlrd. metų). Jis tris kartus aukštesnis už Everesto kalną. Jo šlaitus 19 km aukštyje dengia debesys. Ugnikalnio kraterio skersmuo siekia 90 km. Olimpo Kalnas aukščiausias vulkaninės kilmės kalnas Saulės sistemoje. Pavadintas pagal Olimpo kalną, senovės graikų dievų buveinę.

Centrinė viršukalnė virš vidutinio planetos lygio iškilusi apie 27 km. Olimpo Kalnas yra apie 550 km pločio su stačiais šlaitais (iki 6 km aukščio). Jis turi kalderų kompleksą (85 km ilgio, 60 km pločio ir 3 km gylio su 6 persidengiančiais krateriais). Viršukalnėje atmosferos slėgis varijuoja tarp 5-8 % vidutinio paviršiaus slėgio (600 paskalių); palyginimui atmosferos slėgis Everesto kalno viršūnėje yra apie 32 % slėgio jūros lygyje. Marso atmosferoje egzistuoja dulkės ir dideliame aukštyje, todėl įmanoma anglies dioksido-ledo debesų uždanga Olimpo Kalno viršūnėje, o vandens-ledo debesys – ne. Beje, vidutinis Marso paviršiaus atmosferos slėgis yra mažesnis nei 1 % palyginti su Žemės paviršiaus slėgiu – daug silpnesnė gravitacija Marse leidžia atmosferai daug labiau išsiplėsti.Tarptautinė astronomų sąjunga laikinai suteikė dviem Olimpo Kalno krateriams vardus: 15,6 km skersmens Karzok krateris (18°25’N 131°55’W) ir 10,4 km skersmens Pangboche krateris (17°10’N 133°35’W).

Olimpo Kalnas yra vulkanas, kurio plotis daug didesnis už aukštį, dėl didelių lavos kiekių per ilgą laikotarpį. 2004 metais Mars Express aptiko senos lavos sroves ant Olimpo Kalno šlaito. Remiantis kraterio dydžiu ir išsiveržimų dažniu, vakarų skardžio paviršius susiformavo nuo 115 iki 2 mln. metų laikotarpyje. Tai pakankamai nauji atradimai, kuriais remiantis galima teigti, kad Olimpo Kalnas vis dar vulknaniškai aktyvus. Šio vulkano išvaizda keista, nes Marse nėra tektoninių plokščių.

Olimpo Kalnas, kaip ir keli kiti vulkanai Tarsidės srityje, yra tokio aukščio, kad išlenda virš dulkių audrų Marse, del to jis buvo stebimas jau XIX amžiuje. Astronomas Patrik Moore pastebėjo šį kalną pirmasis ir spėjo, kad jis turi būti aukštas. 1972 m. Mariner 9 fotografavo šį kalną iš orbitos. Šiu fotografijų dėka tapo aišku, kad šis vulkanas daug aukštesnis negu bet kuris kalnas, rastas Žemėje. Tuomet jam buvo suteiktas Olimpo Kalno vardas.

Šios savaitės iniciatyva yra egzogeologija.

Daugiau…

Vikisritys

Q space.svg Astronomija    P vip.svg Biografijos    P biology.svg Biologija    Socrates blue version2.png Filosofija    P physics.svg Fizika    P countries-vector.svg Geografija    P computing.svg Informatika    P history.svg Istorija   
Logo of Spanish language.svg Kalbos    P mathematics.svg Matematika    P art.png Menas    XXX P icon.png Metai    P antiquity.PNG Mitologija    P religion world.svg Religija    P sport.svg Sportas    P derecho.svg Teisė   

Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga